Krūtų echoskopija

Tai neinvazinis ultragarso bangas naudojantis tyrimas, padedantis gydytojams diagnozuojant ligas ir vertinant pakitimus gydymo eigoje. Tai saugus ir neskausmingas tyrimas. Pasinaudojant ultragarso bangomis išgaunamas vidinių organų vaizdas kompiuterio ekrane. Ultragarsinis tyrimas kitaip vadinamas echoskopija. Tyrimo metu naudojamas specialiu vandeniniu geliu pateptas ultragarsinis daviklis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda iš daviklio per gelį tiesiai į kūno audinius ir atsimušusios į skirtingo tankio ir struktūros organus, grįžta antgal į davilį. Šias grįžtančias į ultragarso daviklį bangas kompiuteris paverčia „gyvu“ vaizdu monitoriuje. Ultragarsinis tyrimas nenaudoja radiacijos. Kadangi echoskopijos metu gaunamas vaizdas „realiu laiku“, tai labai padeda diagnozuoti randamų pakitimų lokalizaciją ir ryšį su aplinkinėmis kūno struktūromis. Ultragarsinio tyrimo metu galima įvertinti ir kraujotaką apžiūrimuose organuose.

Doplerio ultragarsinis tyrimas yra specialus ultragarso režimas, kurio metu vertinama kraujotaka arterijose, venose ar patologiniuose dariniuose.

Krūtų echoskopijos metu doplerio pagalba gali būti nustatoma  darinių kraujotaka ar jos nebuvimas, kas padeda diferencijuoti pakitimus, nustatyti jų pobūdį, piktybiškumą.

• Pakitimų krūtyse nustatymas

Krūtų ultragarsinis tyrimo metu patikslinami radiniai, nustatyti krūtų apčiuopos metu, jų dydis, forma, kilmė. Taip pat ultragarsinis tyrimas puikiai papildo mamografijos ar magnetinio rezonanso metu rastus pakitimus. Echoskopijos metu galima pasakyti, ar darinys kietos struktūros (solidinis), ar turi skysčio savyje, ar gėrybinio ar piktybinio pobūdžio, ar yra kraujotakos pakitimų apie darnius.

• Papildomas tyrimas krūtų vėžio prevencijoje

Mamografija yra vienintelė prevencinė priemonė ankstyvų stadijų krūtų vėžio diagnostikoje, sumažinanti mirtingumą nuo krūties vėžio. Tačiau kaip ir viskas medicinoje, mamografija nėra 100% – inė priemonė, nustatanti visus krūtų vėžio atvejus. Tam tikrais atvejai šio tyrimo metu sunku vizualizuoti ir interpretuoti pakitimus. Krūtyse, kurios yra „tankios“, t.y. turi išreikštą latakėlių tinklą, turi daug liaukų ir jungiamojo audinio bei mažiau riebalinio audinio, pastebėti vėžinius pakitimus mamografijos metu yra sudėtingiau.

Moksliniai tyrimai parodė, kad krūtų ultragarsinis tyrimas ir MRT gali aptikti vėžinius pakitimus, kurie liko nepastebėti mamografijos metu. Prevencinės krūtų echoskopijos metu galima aptikti patologinius pakitimus, nepastebėtus mamografijos metu. Dažnu atveju patologiniai pakitimai, rasti krūtų echoskopijos metu nėra piktybiniai. MRT tyrimas yra jautresnis nei ultragarsinis, tačiau ne visoms moterims gali būti taikomas. Jei buvo atliktas krūtų MRT tyrimas, echoskopijos atlikti nebereikia.

Krūtų echoskopija gali būti rekomenduojama kaip prevencinis krūtų tyrimas šiais atvejais:

• Didelės rizikos sirgti krūties vėžiu moterims, kai nėra galimybės atlikti MRT.
• Nėščioms moterims, siekiant išvengti apšvitos rentgeno pinduliais, kurie naudojami mamografijos metu.
• Kai yra tankus krūtų audinys dėl anatomiškai didelio kiekio liaukų, latakėlių ir jungiamojo audinio bei mažo kiekio riebalinio audinio.

• Biopsijos paėmimas ultragaro kontrolėje

Kai nustatomi pakitimai krūtyse ir yra įtariamas supiktybėjimas, gali būti imamos biopsijos ultragarso kontrolėje. Kadangi echoskopijos metu stebimas vaizdas „realiu laiku“, tai tinkamas metodas biopsijai paimti.

• Krūtų įvertinimas ultragarsu prieš implantų operaciją, bei po jos.

Specialaus pasiruošimo nereikia, dėvėkite laisvus, patolgius rūbus. Tyrimo metu reikės apnuoginti viršutinę kūno dalį nuo juosmens.

Tyrimas atliekamas gulimoje pozoje, atsigulus ant medicininės kušetės. Gydytojas radiologas/echoskopuotosas gali paprašyti Jūsų pakelti rankas ir sudėti plaštakas virš galvos. Gydytojas gali pakoreguoti jūsų kūno padėtį, kad būtų patogiau atlikti tyrimą. Ant tiriamo kūno  paviršiaus užtepamas specialus vandens pagrindu pagamintas gelis, būtinas pašalinti oro tarpą tarp ultragarso daviklio ir kūno pairšiaus, kad ultragarso bangos galėtų sklisti į kūno audinius. Echoskopuotojas vedžios daviklį įvairiomis kryptimis, kad išgautų tinkamą apžiūrimos srities vaizdą. Daviklio vedžiojimas tiriamoje zonoje paprastai nemalonių pojūčių nesukelia, tačiau kartais sritys, kurios yra patologiškai pakitusios, ypatingai apimtos uždegimo, gali būti skausmingos.

Doplerio ultragarsinis tyrimas atliekamas tuo pačiu davikliu.

Kai ištyrimas bus pabaigtas, galėsite nusivalyti gelį vienkartinėmis popierinėmis servetėlimis. Gelio likučiai greitai išdžiūsta, nepalikdami dėmių nei ant kūno, nei ant rūbų.

Dažniausiai krūtų echoskopija yra greitas, neskausmingas ir gerai toleruojamas tyrimas. Ultragarsinis tyrimas užtrunka iki 30 min.

Jei atliekamas doplerinis ultragarsas, galite girdėti „pulsuojantį“ garsą.

Tyrimo metu gali reikėti pakeisti kūno padėtį. Po tyrimo apsirenksite ir palauksite kol gydytojas pateiks išvadas bei rekomendacijas.

Po tyrimo galėsite grįžti į normalų dienos ritmą be jokių apribojimų.

Gydytojas radiologas/echoskopuotojas peržiūrės ultragarso vaizdus, atliktas nuotraukas, aprašys tyrimą, pateiks savo išvadas ir jas pakomentuos Jums. Taip pat gali pateikti rekomendacijas dėl tolimesnio radiologinio ištyrimo tikslingumo/galimybių. Jums gali reikėti atlikti pakartotinę echoskopiją. Jei taip, gydytojas paaiškins, kodėl to reikia. Dažniausiai pakartotinis ultragarsinis tyrimas reikalingas stebint rastus pakitimus dinamikoje, įvertinant dydžio, strukrūros pokyčius dėl galimo supiktybėjimo ar įvertinant būklę po gydymo, gydymo efektyvumą.

Nauda:

• Dauguma ultragarsinių tyrimų yra neinvaziniai (be adatų ir injekcijų).
• Kartais gali sukelti nemalonų jausmą tiriamoje kūno srityje, tačiau dažniausiai tai visiškai neskausmingas tyrimas.
• Tai plačiai paplitęs, lengvai prieinamas ir atliekamas, palyginus su kitais radiologiniais tyrimais nebrangus tyrimo metodas.
• Tai ypač saugus ir apšvitos rentgeno spinduliais nesukeliantis tyrimas.
• Ultragarsiniu tyrimu išgaunamas aiškus „minkštųjų“ audinių vaizdas, kurio praktiškai neįmanoma įvertinti rentgenu.
• Ultragarsas suteikia gydytojui galimybę stebėti vaizdą „realiu laiku“. Dėl šios savybės echoskopija vienas geriausių metodų atliekant biopsijas ulragarso konrolėje.
• Echoskopija gali patikslinti ir įvertinti pakitimus, rastus mamografijos metu, kuomet šis tyrimas nesuteikia tikslios informacijos ir lieka abejonių.
• Ultragarsinio tyrimo metu daugelis gėrybinių pakitimų, tokių kaip riebalinio audinio sankaupos ar cistos, pakankamai lengvai identifikuojami. Daugeliui moterų, vyresnių nei 30 m., mamografijos tyrimas derinamas su echoskopija. Moterims iki 30 m. dažniausiai užtenka tik echoskopijos.
• Šio tyrimo metu taip pat įvertinami pažastų limfmazgiai, kas padeda spręsti apie krūtų pakitimų piktybiškumą.

Pavojai:

• Standartinė ultragarsinė diagnostika neturi jokių žinomų pavojų žmogaus seikatai.
• Ultragarsinis tyrimas nėra 100% tikslus metodas (kaip ir viskas gyvenime bei medicinoje), todėl įvairius rastus pakitimus gali tekti tikslinti kitais tyrimo  metodais, ar kartoti echoskopiją po tam tikro laiko intervalo. Rasti pakitimai echoskopijos metu ir ištarti žodžiai „rastas darinukas, reikia atlikti mamografiją ar MRT tyrimą“ dažnai sukelia asociaciją „gali būti vėžys“. Dažniausiai echoskopijos metu rasti pakitimai, juos patikslinus paaiškėja, kad yra gėrybiniai. Tokie „klaidingai teigiami“ (ang. „false positive“) atvejai neretai žmonėms sukelia didelę įtampą.

• Tai vienas iš galimų krūtų ištyrimo tyrimų, tačiau nepamaino kasmetinės apžiūros mamografijos metodu.
• Daugeliu atveju vėžys echoskopijos metu nevizualizuojamas. Dauguma kalcifikatų, stebimų mamografijos metu, echoskopijos metu nesimato. Kai kurie ankstyvos stadijos piktybiniai pakitimai matosi tik kaip kalcifikatai mamografijos metu. MRT stebimi piktybiniai pakitimai ne visada matomi echoskopijos metu.
• Dauguma įtartinų radinių echoskopijos metu, kuriuos gali būti rekomenduojama bioptuoti, yra gėrybiniai.
• Ultragarsinio tyrimo tislumas priklauso nuo keletos dedamųjų: techninių aparatūros savibių, gydytojo patirties, anatominės audinių sandaros. Todėl tyrimo tikslumas gali labai kisti. Visada geriau pasitikrinti įtartinus radinius keliais metodais, nei spėlioti „o gal..“. Profilaktiktinis sveikatos tikrinimas – geriausias gydymo metodas.