Kolonoskopija

Kolonoskopija – tai  endoskopinis tyrimas, leidžiantis gydytojui įvertinti storąją žarną. Gydytojas naudoja lankstų apie 1 cm storio instrumentą (endoskopą), kurio priekyje yra kamera, leidžianti monitoriuje (ekrane) matyti žarnyno vaizdą iš vidaus. Endoskopas atsargiai įvedamas per tiesiąją žarną, apžiūrima visa storoji žarna ir įvertinami gleivinės uždegimo, priešvėžiniai ar vėžiniai pakitimai.

Pagal pasaulines rekomendacijas profilaktinis tyrimas turi būti atliekama visiems vyresniems nei 50 metų žmonėms, o esant šeimoje storosios žarnos vėžio atvejų ir anksčiau.

Dažniausiai tyrimas trunka apie 15- 60 min. Tačiau rekomenduojame rezervuoti apie 1-2 val., įskaičiuojant pasiruošimo procedūrai, pačios procedūros, anestezijos ir pabudimo laiką bei galimus nenumatytus trikdžius.

Šis testas turi būti atliekmas kas 1-2 metus žmonėms vyresniem nei 50 metų pagal valstybinę storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Jei jis teigiamas, pacientas siunčiamas kolonoskopijos atlikimui. Jei neigiamas – nesiunčiamas.

Šio testo problema yra ta, kad jo tikslumas nėra šimtaprocentinis, todėl, esant polypams ar net ankstyvos stadijos vėžiui, ne visuomet bus teigiamas. Todėl jei turite nusiskundimų ar rizikos veiksnių ir IFOB testas nenustato kraujo pėdsakų, rekomenduojame pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologo/endoskopuotoju dėl tolimesnės tyrimo taktikos.

Ankstyvose stadijos storosios žarnos vėžys gali nesukelti jokių simptomų. Būtent dėl šios priežasties profilaktinis patikrinimas yra toks svarbus. Kiekvienais metais milijonai žmonių pasaulyje išvengia storosios žarnos vėžio atliekant prevencines kolonoskopijas. Tyrimo metu gydytojas gastroenterologas/endoskopuotojas radęs prevėžinius gleivinės pakitimus, vadinamus polipais, gali paimti biopsiją ar net pašalinti tos pačios procedūros metu.

Jei polipai nepašalinami, jie auga, didėja ir galiausiai gali supiktybėti. Išsivysčius vėžiui atsiranda simptomai, tokie kaip kraujavimas iš tiesiosios žarnos, mažakraujystė, pakitęs tuštinimasis (viduriavimas ar vidurių užkietėjimas), lydimas pilvo pūtimo, pilvo skausmas, bendaras silpnumas , kūno masės mažėjimas, dažnas neproduktyvus varymas tuštintis (tenezmai). Šie simptomai gali būti ir prie kitų ligų, tačiau jų atsiradimas esant storosios žarnos vėžiui gali rodyti pažengusią ligą.

Yra keletas polipų tipų. Polipai skiriasi savo struktūra ir supiktybėjimo potencialu. Kolonoskopijos metu nustatomas polipų dydis, forma, spalva, paviršiaus struktūra bei naudojant naujausią endoskopinę įrangą galima spręsti apie supiktybėjimo požymius. Tai svarbu sprendžiant, kokiu būdu polipai bus šalinami.

Didžioji dalis polipų šalinami endoskopiškai. Jei polipai yra nedideli, patogioje vietoje bei neturi supiktybėjimo požymių, jie šalinami endoskopiškai (kolonoskopijos metu). Jei polipas labai didelis, endoskopuotojas įvertina, kad techniškai ir pilnai pašalinti nepavyks, bei matomi supiktybėjimo požymiai, žmogus nukreipiamas chirurginiam gydymui. Kokia operacijos apimtis priklauso nuo polipo/vėžio lokalizacijos, dydžio bei išplitimo apimties.

Amžius yra „Numeris 1” rizikos veiksnys – daugiau nei 90 % storosios žarnos vėžio atvejų nustatoma 50 metų ir vyresniems žmonėms (vienodai vyrams ir moterims). Kiti svarbūs rizikos veiksniai:

• Genetika. Jei pirmos eilės giminaičiams nustatytas storosios žarnos vėžys (ypatingai jaunesniems nei 50 m.) ar paveldimi storosios žarnos vėžio sindromai (pvz. šeiminė adenominė polipozė, Linčo sindromas).
• Uždegiminės žarnyno ligos (Opinis kolitas ir Krono liga), ypatingai jei liga trunka jau daugiau nei 10 metų.
• Spindulinė terapija po ginekologinių ar pilvo organų onkologinių operacijų.
• Gimdos ar kiaušidžių vėžys iki 50 metų amžiaus.
• Inkstų transplantacija.
• Rūkymas.
• Nutukimas.
• Alkoholizmas.
• Cukrinis diabetas.
• Daug raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas.
• Riebaus maisto vartojimas (ypatingai augalinės kilmės riebalų).

Taip, pacientui pageidaujant. Procedūros metu dalyvauja gydytojas anesteziologas, kuris į veną leidžia vaistus, sukeliančius migdomąjį/raminamąjį bei nuskausminamąjį poveikį. Žmogus jaučiasi tyrimo metu patogiai, nejaučia skausmo/diskomforto, užmiega. Tai taip pat gerina ir gydytojo komfortą bei procedūros kokybę.

Jei taikoma anestezija, būtinas lydintis asmuo, nes tą dieną vairuoti transporto priemonę draudžiama, o priimti svarbius darbinius ar gyvenimo sprendimus nerekomenduojama.

Tai priklauso nuo gydytojo gastroenterologo/endoskopuotojo įgūdžių, paciento anatominių savybių bei skausmo slenksčio. Daliai žmonių šis tyrimas nesukelia ryškesnių nemalonių pojūčių. Gali būti jaučiamas nemalonumas pilve, pilvo išpūtimas, spazmai.

Jei jūs esate vyresnis nei 50 metų ir šeimos gydytojas pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą atliko išmatų tyrimą dėl slapto kraujavimo (IFOBt) ir jis yra teigiamas (nustatyti kraujo pėdsakai), tuomet jums reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.

Kitais atvejais siuntimas nereikalingas.

Tinkamas žarnyno išvalymas prieš tyrimą yra vienas pagrindinių kokybiškos apžiūros kriterijų. Jei žarnynas nėra tinkamai paruoštas, mažėja tikimybė gydytojui gastroenterologui/endoskopuotojui aptikti polipus, prevėžinius ar net vėžinius pakitimus. Pasiruošimas paprastai prasideda kelios dienos iki procedūros. Dieną prieš tyrimą jums reikės badauti bei gerti specialų žarnyno išvalymui skirtą preparatą. Detaliau apie pasiruošimą kolonoskopijai skaitykite „Pasiruošimas kolonoskopijai“.

Taip, galima. Tyrimo metu jūsų ir gydytojo patogumui rekomenduojama naudoti higieninius tamponus.

Dažniausiai ne. Jei žmogus karščiuoja, dėl jo paties saugumo kolonoskopijos patariame neatlikti. Rekomenduojame kreiptis į šeimos gydytoją dėl sveikatos sutrikimo patikslinimo ir gydymo.

Dažniausiai dauguma vaistų neturi įtakos kolonoskopijos atlikimui. Tačiau jei sergate cukriniu diabetu ir leidžiatės insuliną, žarnyno valymo metu reikės keisti dozavimą. Jei naudojate kraują skystinančius vaistus, turėsite jų vartojimą nutraukti, kad išvengti kraujavimo procedūros metu imant biopsiją ar šalinant polipus. Apie kraują skystinančių vaistų nutraukimo riziką ir saugumą juos nutraukiant pasitarkite su šeimos gydytoju ar šiuos vaistus paskyrusiu gydytoju.

Dvi pagrindinės su endoskopiniu storosios žarnos tyrimu susijusios komplikacijos – žarnos perforacija ir kraujavimas. Perforacija – tai storosios žarnos sienelės vientisumo pažeidimas, kuomet žarnų turinys patenka į pilvo ertmę ir sukelia pilvaplėvės uždegimą (peritonitą). Tai labai pavojinga komplikacija. Esant perforacijos įtarimui, žmogus guldomas į chirurgijos skyrių, skiriamas gydymas antibiotikais ir dažniausiai atliekama operacija. Kita dažniausia komplikacija – kraujavimas, kuris gali atsirasti po biopsijos paėmimo ar polipų šalinimo. Dažniausiai tokie kraujavimai būna nežymūs, sustoja savaime ar sustabdomi tos pačios kolonoskopijos metu. Retais atvejais žmogų tenka guldyti į ligoninę, atlikti kraujo perpylimą ar atlikti pakartotinį tyrimą. Kitos galimos komplikacijos yra susijusios su anestezija. Anestezijos riziką nustato gydytojas anesteziologas.

Nors komplikacijos yra retos, tačiau jos gali būti pavojingos gyvybei. Todėl labai svarbu, jog atsiradus nerimą keliantiems požymiamas, žmogus kreiptųsi į gydymo įstaigą.

Paprastai į darbą rekomenduojama neiti kolonoskopijos atlikimo dieną. Jei dirbate vakarais, gali tekti atsiprašyti ir dieną prieš tyrimą, nes reikia išvalyti žarnyną.

Nedarbingumo pažymėjimų neišduodame. Jei reikia, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Tyrimas nerekomenduojamas nėščioms moterims, vyresniems nei 75 metai, sunkiai sergantiems žmonėms ar pacientams su didele komplikacijų rizika anestezijos metu.

Jei abejojate dėl tyrimo tikslingumo, pasikonsultuokite su gydytoju gastroenterologu/endoskopuotoju.